Klimato kaita: JT perspėja – dabar būtinos drastiškos priemonės!

Klimato kaita: JT perspėja – dabar būtinos drastiškos priemonės!

2025 m. lapkričio 5 d. pasauliniai klimato tikslai bus svarbiausi, kai pasaulis ruošiasi artėjančiai klimato konferencijai Beleme, Brazilijoje. Naujoje UNEP ataskaitoje, kurioje pabrėžiama, kad reikia skubiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, atskleidė nerimą keliantys rezultatai. 2024 m. Žemėje užfiksuotas vidutinės pasaulinės temperatūros padidėjimas 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su laikotarpiu prieš industrializaciją, o tai neišvengiamai lėmė nedidelį, bet pastebimą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo padidėjimą iki 57,7 mlrd. tonų CO2.

UNEP perspėja, kad „labai tikėtina“, kad per ateinančius kelerius metus pasaulinė temperatūra „bent laikinai viršys 1,5 laipsnio“. Priklausomai nuo politinių veiksmų, iki 2100 m. ši raida gali sukelti 2,3–2,5 laipsnio atšilimą. Atsižvelgiant į dabartinę politinę sistemą, tikimasi, kad temperatūra padidės apie 2,8 laipsnio, o tai gali sukelti niokojančių padarinių iki 66 %.

Skubiai reikia imtis veiksmų

UNEP vadovė Inger Andersen pabrėžia, kad pažanga klimato apsaugos srityje toli gražu nėra pakankama. Norint pasiekti 1,5 laipsnio ribą, reikia drastiškai sumažinti išmetamo CO2 kiekį, o iki 2035 m. metinis išmetamųjų teršalų kiekis turi būti sumažintas daugiau nei 55 %. Tai yra didžiulis iššūkis, ypač besivystančioms šalims, kurios dažnai kenčia nuo klimato kaitos padarinių.

Dabartinės prognozės nėra rožinės. Jei bus išlaikyta dabartinė politika, iki 2100 m. Žemė gali patirti didelę žalą dėl klimato kaitos. Kiekvienas papildomas 0,1 laipsnio Celsijaus pablogins poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Skurdžiausios ir pažeidžiamiausios populiacijos yra tos, kurios patiria daugiausia problemų.

Technologiniai sprendimai ant stalo

Tačiau yra ir teigiamų požiūrių. Perėjimas nuo anglies prie atsinaujinančios energijos jau padėjo gerokai sumažinti išmetamo CO2 kiekį kai kuriose šalyse. Egzistuoja kovos su klimato kaita technologijos, o vėjo ir saulės energijos plėtra viršija mūsų lūkesčius. JT taip pat mato ekonominę naudą spartinant klimato apsaugos priemonių įgyvendinimą. Tačiau norint rasti veiksmingus sprendimus, svarbu įveikti politines ir technines kliūtis.

Klimato kaita, kaip žmogaus sukeltas krizės iššūkis, kelia didelę grėsmę visame pasaulyje. Klimato tyrimuose diskusijos apie priežastis, pvz., šiltnamio efektą sukeliančių dujų padidėjimą, tampa vis svarbesnės. Nuo pramonės amžiaus pradžios Žemėje CO2 kiekis padidėjo daugiau nei 400 ppm. Istoriškai dabartinis scenarijus yra gana greitų pokyčių, kuriems įtakos gali turėti ir superugnikalnių išsiveržimai bei vandenynų srovių pokyčiai.

Belieka laukti, kokie sprendimai bus priimti artėjančioje klimato konferencijoje. Daugelis tikisi tikros pažangos, nes aišku viena: laikas veiksmams baigiasi.