Klimato finansai: Merz kritikuojamas – Vokietija švaisto žodį!
Kancleris Merzas viršūnių susitikime Belene komentuoja klimato kaitos finansavimą, o „Greenpeace“ atkreipia dėmesį į įsipareigojimų trūkumą.

Klimato finansai: Merz kritikuojamas – Vokietija švaisto žodį!
Dėl tarptautinės klimato krizės reikia skubiai, tačiau Vokietija nepateisina lūkesčių klimato finansavimo srityje. Beleme vykusiame parengiamajame aukščiausiojo lygio susitikime klimato konferencijai kancleris Friedrichas Merzas (CDU) nepateikė konkrečių duomenų apie finansinius įnašus klimato apsaugos priemonėms. Stiprus signalas atrodė kitaip, nes Merzas neprisiėmė privalomų įsipareigojimų dėl Tropical Forest Forever Facility (TFFF) ir pasaulinio klimato finansavimo, pvz. fr.de pranešė. Štai čia „Greenpeace“ pradeda veikti ir kritikuoja praleistą galimybę duoti tvirtą pradžios signalą būsimoms deryboms, prisiimant aiškų finansinį įsipareigojimą.
Vokietijos ambicingi klimato tikslai, kurie buvo suformuluoti 2021 m. Didžiojo septyneto viršūnių susitikime vadovaujant Angelai Merkel, numato metinį maždaug šešių milijardų eurų klimato finansavimą. Tačiau dabartiniai „Vokietijos klimato finansavimo“ iniciatyvos skaičiavimai rodo, kad šios lėšos 2023 m. neviršys 5,3 milijardo eurų, o 2026 m. sumažinamos iki daugiausiai penkių milijardų eurų. Janas Kowalzigas iš Oxfam reiškia susirūpinimą, kad toks sumažinimas gali kelti grėsmę išsivysčiusių ir mažas pajamas gaunančių šalių pasitikėjimui.
Klimato apsauga kaip kova su skurdu
Federalinės plėtros ministras Reemas Alabali Radovanas (SPD) pabrėžia, kad klimato apsauga yra glaudžiai susijusi su kova su skurdu. Klimato kaitos poveikis ypač pražūtingas neturtingesnėms gyventojų grupėms, kaip rodo uragano Melissa padaryta žala. Jos nuomone, investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius galėtų ne tik užtikrinti ekonomikos klestėjimą, bet ir sustiprinti Vokietijos konkurencingumą.
Situacija yra ne tik nacionalinis iššūkis, bet ir dera į tarptautinį kontekstą. Pagal Paryžiaus susitarimą pasaulinės temperatūros kilimas turėtų būti apribotas iki 2°C ir, jei įmanoma, neviršyti 1,5°C. Tam reikia visapusiškų prisitaikymo priemonių ir stiprinti atsparumą klimato kaitos padariniams. Remiantis Klimato politikos iniciatyva, iki 2030 m. klimato apsaugai reikia kasmet investuoti 8000 milijardų dolerių. Didelę šių pinigų dalį turi surinkti besivystančios ir kylančios ekonomikos šalys, kurios dažnai turi labai mažai nuosavų išteklių.
Sukurti ar prarasti pasitikėjimą?
Išsivysčiusių šalių pažadai finansiškai remti besivystančias ir kylančios ekonomikos šalis kyla iš 1992 m. JT pagrindų konvencijos dėl klimato kaitos ir Paryžiaus susitarimo 9 straipsnio. Jau 2009 metais Kopenhagoje vykusioje klimato konferencijoje buvo nustatytas 100 milijardų JAV dolerių finansavimo tikslas iki 2020 m., kuris 2015 metais Paryžiuje buvo pratęstas iki 2025 m. Vis dėlto šis tikslas buvo pasiektas tik 2022 m., o tai stipriai paveikė pasitikėjimą tarptautiniu klimato kaitos finansavimu šiose šalyse. Dėl „Naujojo kolektyvinio kiekybinio tikslo“ (NCQG) šiuo metu deramasi 2024 m. klimato konferencijoje Baku (COP 29), kurios tikslas – padvigubinti mokėjimus iki 300 mlrd. USD kasmet iki 2035 m.
Laikas bėga, o tokie ekspertai kaip Martinas Kaiseris iš Greenpeace reikalauja iš Merzo aiškių finansinių įsipareigojimų iki konferencijos. Priešingu atveju Vokietija gali pakenkti savo, kaip patikimos partnerės klimato apsaugos srityje, tarptautinei reputacijai. Laikantis ES tvaraus finansavimo strategijos, kuria siekiama nukreipti lėšas į aplinkai nekenksmingesnius projektus, kursą reikia nustatyti dabar.