Skruzdėlės įspėja apie mirtį: atrasta išradinga išankstinio perspėjimo sistema!

Skruzdėlės įspėja apie mirtį: atrasta išradinga išankstinio perspėjimo sistema!

Kodėl skruzdėlės yra puikus altruizmo pavyzdys gyvūnų pasaulyje? Tai išsiaiškino Austrijos mokslo ir technologijų instituto (ISTA) mokslininkai, atradę nuostabią ankstyvojo įspėjimo sistemą skruzdžių lėliukėse. Šios lėliukės nepagydomai susirgusios skleidžia cheminį signalą, rodantį, kad yra pavojus užsikrėsti visai kolonijai. Komanda šį elgesį apibūdina kaip altruistinę ligos signalizacijos sistemą, kuri veikia skruzdėlių socialinėse struktūrose.

Tyrime, paskelbtame garsiame žurnale Gamtos komunikacijos paskelbta, įrodyta, kad darbuotojai reaguoja į šiuos kvapo signalus, išimdami iš lizdo sergančias lėliukes ir dezinfekuodami skruzdžių rūgštimi. Nors šis gydymas yra veiksmingas prieš patogenus, lėliukė neatlaiko šios procedūros, kuri yra labai svarbi norint išlaikyti kolonijos sveikatą.

Sistema, skirta apsaugoti bendruomenę

Tyrimai rodo, kad ne kiekviena infekcija iš karto sukelia pavojaus signalą. Būsimų motinėlių lėliukės dažnai gali užsikrėsti pačios, nesiunčiant skubaus signalo. Pavojaus signalas įsijungia tik tada, kai lėlė pralaimi kovą su ligų sukėlėjais. Šiame kontekste lėliukės tampa nesavanaudišku savo giminaičių skydu, užtikrinančiu, kad visa kolonija būtų apsaugota nuo galimo protrūkio.

Pats signalas pagrįstas nelakiais kvapo komponentais, esančiais sergančių lėliukių paviršiuje. Du šio kvapo profilio komponentai yra sustiprinti nevalingai užsikrėtusiems gyvūnams. Tai primena signalą „rask mane ir suvalgyk“, kurį žmogaus ląstelės skleidžia, kai yra galutinai pažeistos ir pritraukia imunines ląsteles. Panaši šių altruistinių signalų funkcija iliustruoja, kaip skruzdžių kolonijos veikia kaip „superorganizmas“, panašus į specializuotas žmogaus kūno ląsteles.

Altruizmas gamtoje

Šie altruistiniai elgesio modeliai atitinka altruizmo pagrindus, kurie rodo, kad gyvūnai padeda kitiems, nes tai yra būdas netiesiogiai perduoti savo genus. Norėdami tai iliustruoti, netgi būtų galima panaudoti Hamiltono taisyklę: pagalbos elgesys skatinamas, kai gavėjo nauda (padauginta iš genetinių santykių) viršija pagalbininko išlaidas. Rodydami ligos simptomus ir siųsdami signalus, lėliukės padeda išlaikyti savo genetinę kilmę per dukterines kolonijas.

Kaip ir visa laukinė gamta, šis pavyzdys iliustruoja giliai įsišaknijusį savisaugos ir bendruomenės išlikimo instinktą. Siųsdamos cheminius signalus ir gaudamos atitinkamas reakcijas, skruzdėlės užtikrina, kad jų palikuonys – taigi ir jų genai – galėtų egzistuoti ir ateityje. Toks elgesys parodo, kokia sudėtinga yra gyvūnų sąveika ir kokia ji svarbi jų kolegų gyvūnų išlikimui.

Apibendrinant galima teigti, kad šių mažųjų vikšrų perspėjimo sistemų tyrimas ne tik atskleidžia skruzdėlių praktiką, bet ir kvestionuoja bei išaiškina visą altruizmo gamtoje sampratą. Šio tyrimo detalės svarbios ne tik mokslui, bet ir suteikia įdomių įžvalgų apie gyvūnų socialinį elgesį.