Jena tiria dirbtinį intelektą, siekdama kovoti su klimato katastrofomis: prasidėjo naujas projektas!

Jena tiria dirbtinį intelektą, siekdama kovoti su klimato katastrofomis: prasidėjo naujas projektas!

Vokietijoje vis labiau propaguojami naujoviški kovos su klimato krize metodai. Jenoje Friedricho Šilerio universiteto mokslininkai pradėjo projektą, skirtą ekstremalių hidroklimato reiškinių, tokių kaip potvyniai, sausros ir nuošliaužos, problema. Šio projekto tikslas – tiksliau numatyti dėl klimato kaitos išaugsiančius pavojus. Šiuo tikslu dirbtinis intelektas (AI) naudojamas prognozuoti nuošliaužų riziką, atsižvelgiant į žemės naudojimo ir aplinkos sąlygų pokyčius.

Šis projektas bus paremtas dosniu 6 milijonų eurų biudžetu. Koordinavimas yra profesoriaus Aleksandro Breningo, vadovaujančio komandai Jenoje, rankose. Įdomus šio AI modelio dalykas yra tas, kad jis pagrįstas ne tik istoriniais duomenimis, bet ir atsižvelgia į besikeičiančias pagrindines sąlygas bei veikimo mechanizmus.

Tyrimų išplėtimas į potvynių prognozavimą

Tuo pat metu Bonos Lamarr mašininio mokymosi institute kuriamas kitas naujoviškas dirbtinio intelekto modelis. Sistema, vadinama RiverMamba, yra kuriama siekiant tiksliau numatyti upių srautus ir potvynių riziką. Šiuo tyrimu, vadovaujamu profesoriaus dr. Jürgen Gall ir kuris atliekamas bendradarbiaujant su Rheinische Friedrich-Wilhelms-Universität Bonn ir Forschungszentrum Jülich, siekiama sustiprinti prisitaikymo prie klimato ir rizikos prevencijos sritį. Vykdant šį projektą nuolat vertinami įvairūs kritulių, temperatūros ir dirvožemio drėgmės duomenys.

Naujasis AI modelis rodo ypatingus įgūdžius, nes atpažįsta modelius, kurie yra labai svarbūs potvynių vystymuisi. „RiverMamba“ sujungia fiziniais modeliais pagrįstų sistemų, tokių kaip „GloFAS“, pranašumus su vietiniais, mokymusi pagrįstais modeliais, tokiais kaip „Google“ Flood Hub. Tai įgalina patikimas prognozes, net jei matavimų serijos yra neišsamios arba jų trūksta. Šio vertingo tyrimo rezultatai bus pristatyti gruodžio 4 d. NeurIPS konferencijoje San Diege ir parodys, kaip tarpdisciplininiai metodai gali būti vaisingi dirbtinio intelekto tyrimuose.

Susiję mokslinių tyrimų projektai

Projektas Jenoje ir Lamarro instituto plėtra yra platesnio projekto, skirto klimato poveikiui tirti, dalis. Kaizerslauterno-Landau Reino krašto-Pfalco technikos universitetas taip pat gaus 6 milijonus eurų savo projektui AI4ChemRisk, kuris atskleidžia cheminės taršos keliamą riziką gėlo vandens ekosistemose. Be to, Karlsrūhės technologijos institutas taip pat bus finansuojamas 6 milijonais eurų, siekiant ištirti sudėtingus ryšius tarp pasaulinio ir vietinio klimato kaitos poveikio.

Šie įvairūs projektai yra svarbi didžiojo galvosūkio dalis kovojant su klimato krizės pasekmėmis. AI derinimas su klasikiniais klimato tyrimais žada ne tik naujų įžvalgų, bet ir praktinių sprendimų, kaip sumažinti riziką. Belieka tikėtis, kad tyrėjų darbas greitai duos apčiuopiamų rezultatų, kurie mus nuves į tvarų kelią į ateitį.