Sutelkite dėmesį į bėgius: klimato kaitai gresia nematomi debesys!

Sutelkite dėmesį į bėgius: klimato kaitai gresia nematomi debesys!

Virš debesų laisvė turi būti neribota – bet kiek ši laisvė mums kainuoja klimato žalos pavidalu? Dabartinis tyrimas, paskelbtas žurnale *Nature Communications*, atneša naujų įžvalgų apie kontratakų poveikį klimatui. Bendradarbiaujant tarp Kelno universitetas ir partnerių, tokių kaip Jülich tyrimų centras ir Mainco bei Vupertalio universitetai, buvo nustatyta, kad daugiau nei 80 % ilgalaikių kontratakų atsiranda ne danguje be debesų, kaip buvo manyta anksčiau, o natūraliuose ledo debesyse, vadinamuosiuose cirrusuose.

Šie ploni ledo debesys, esantys 5–12 km aukštyje, veikia kaip veiksmingos šilumos saugyklos. Kai šaltame, drėgname ore susidaro klijai, jie gali trukti kelias valandas ir todėl turi didesnį poveikį klimatui nei tiesioginis aviacijos išmetamas CO2 kiekis. Klimato poveikio negalima vertinti bendrai: be debesų jie padidina šiltnamio efektą, o tankiuose debesyse atspindi saulės šviesą ir taip vėsina.

Aviacijos klimato pėdsakas

Tačiau aviacijos įtaka klimatui neapsiriboja sraigtais. Remiantis ataskaita, kurią pateikė n-tv Keleivinių orlaivių išmetami teršalai labai prisideda prie visuotinio atšilimo. Be CO2, daugiau nei 60 % klimato žalos sukelia aerozoliai ir azoto oksidai. ES jau ėmėsi veiksmų reikalaudama pateikti išsamias ataskaitas apie aviacijos poveikį klimatui.

Vokietijoje intensyviai vykdomi skrydžio aplink oro mases su ilgai išliekančiais kontratakais tyrimai. Tačiau patikimų duomenų trūksta, todėl maršruto optimizavimas yra sudėtingas. Įdomus atradimas: gali pakakti pakeisti maršrutą tik 3 % skrydžių, kad būtų išvengta 80 % klimatui kenkiančių kliūčių, o papildomas žibalo suvartojimas gali likti mažesnis nei 5 %. Tikėtina nauda klimatui gali būti 15–40 kartų didesnė nei trūkumai, atsirandantys dėl didesnių degalų sąnaudų.

Nauji klimatui palankios aviacijos metodai

Trys partneriai iš Vokietijos – tai Vokietijos aviacijos ir kosmoso centras (DLR), Maxo Plancko draugija ir Karlsrūhės technologijos institutas – dabar atliko išsamią 85 000 skrydžių maršrutų analizę. Tai lėmė įspūdingą 73% sumažinimą klimato kaitos poveikiui, kai išmetamas minimalus CO2 kiekis. Tokios strategijos galėtų ne tik skatinti klimato apsaugą, bet ir padėti oro transporto bendrovėms laikytis ES reikalavimų.

Bet kaip su iššūkiais? Tai, be kita ko, apima patikimų oro duomenų trūkumą ir dideles koordinavimo pastangas esamame skrydžių tinkle. Optimizuotas skrydžio planavimas yra labai svarbus ne tik siekiant kuo labiau sumažinti CO2 emisiją, bet ir sumažinti žalingą trumpos sraigių naudojimo trukmės poveikį.

Pastaraisiais metais išaugo aplinkai draugiškos aviacijos tyrimai. Tačiau vis dar mažiau dėmesio skiriama ne CO2 poveikiui. Būsimuose tyrimuose reikia spręsti šiuos iššūkius ir geriau suprasti kontratakų ir natūralių plunksninių debesų sąveiką. Pokyčiai šioje srityje galėtų būti pagrindiniai tvarios oro transporto ateities elementai.

Kijkt į debesis galėtų padėti geriau suprasti mūsų įtaką klimatui ir užtikrinti laisvę toliau skristi virš debesų ateityje.