Dirbtinis intelektas: raktas į mūsų planetos išsaugojimą!

Dirbtinis intelektas: raktas į mūsų planetos išsaugojimą!

Dabartinės diskusijos apie dirbtinį intelektą (AI) yra tiek pat sprogstamos, tiek sudėtingos. 2025 m. lapkričio 5 d. buvo paskelbta nauja Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto (PIK) ir Stokholmo atsparumo centro (SRC) ataskaita, kurioje pabrėžiamas AI vaidmuo aplinkos ir klimato krizių kontekste. Pavadindami „AI planetai, kuriai daromas spaudimas“, autoriai išnagrinėjo AI integravimo į tvarumo strategijas galimybes ir iššūkius. Remiantis ataskaitos išvadomis, AI gali ne tik pagerinti supratimą apie sudėtingas Žemės sistemas, bet ir optimizuoti sprendimų priėmimo procesus bei paspartinti tvarumo tyrimus. Taip pat tampa aišku, kad atsakingas ir sąžiningas dirbtinio intelekto naudojimas yra labai svarbus norint iš tikrųjų pasiekti teigiamų rezultatų, nepriimant ekologinių ir socialinių kliūčių.

Ką tiksliai AI daro praktiškai? Minėtas potencialas suteikia galimybę atpažinti aplinkos duomenų modelius ir tiksliau modeliuoti riziką. Nepaisant to, ataskaitoje pabrėžiama, kad vien dirbtinis intelektas negali išspręsti tvarumo problemų. Atvirkščiai, reikalinga aiški veiksmų sistema, siekiant sumažinti ekologinį dirbtinio intelekto pėdsaką ir nepamiršti tokių problemų kaip duomenų šališkumas ir nevienodas skaičiavimo pajėgumų pasiskirstymas. Atrodo, kad dabartinės pastangos nėra pakankamai sutelktos į regionus ir bendruomenes, kurioms gresia pavojus, todėl reikia tikslingų mokslinių tyrimų ir politikos atsako.

Būtinos investicijos ir tarpdisciplininiai metodai

Ataskaitos autoriai apeliuoja į visų dalyvaujančių asmenų atsakomybę – nuo ​​mokslininkų iki įmonių iki finansuotojų ir sprendimus priimančių asmenų. Raginama teikti didesnį prioritetą investicijoms į energiją taupančias ir skaidrias AI programas. Tuo pačiu metu, norint išnaudoti dirbtinio intelekto ir tvarumo sinergiją, būtinas stipresnis tarpdisciplininis ir tarpsektorinis bendradarbiavimas.

Kitas svarbus aspektas diskusijoje apie dirbtinį intelektą aplinkos apsaugos srityje pabrėžiamas RESET.org publikacijoje pavadinimu „Žalioji knyga: Dirbtinis intelektas – ar galime išgelbėti savo planetą su skaičiavimo galia? pabrauktas. Šiame leidinyje pagrindinis dėmesys skiriamas socialiniam dialogui, nesusijusiam su dirbtinio intelekto panaudojimu aplinkos sektoriuje, ir pabrėžiama, kad turi būti sudarytos būtinos pagrindinės sąlygos teigiamam dirbtinio intelekto vystymuisi aplinkos ir klimato apsaugos srityje. Nors dirbtinio intelekto technologijos jau plačiai paplitusios daugelyje gyvenimo sričių ir įmonių, specifinis pritaikymas aplinkos ir klimato apsaugai vis dar yra išimtis. Socialiniame diskurse dažnai daugiau dėmesio skiriama socialinėms-etinėms problemoms, o apie ekologinį poveikį kalbama rečiau.

Tvaraus dirbtinio intelekto rekomendacijos

Kokių žingsnių reikia norint skatinti tvarią plėtrą dirbtinio intelekto srityje? Siūlymai, kaip sumažinti ekologinį pėdsaką, yra, pavyzdžiui:

• den Einsatz effizienter Algorithmen und Hardware,
• die Wahl von Cloud-Anbietern, die grüne Energie nutzen,
• die Prüfung des Energieaufwands in der Entwicklung im Vergleich zu den Energieeinsparungen, die durch die Nutzung erzielt werden,
• die Förderung eines transparenten und partizipativen Umgangs mit KI-Systemen.

Teisingas, visuomenės interesus atitinkantis AI sistemų diegimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad technologijų pažanga nesukeltų naujos nelygybės.

Apibendrinant, akivaizdu, kad dirbtinis intelektas gali būti vertinga priemonė kovojant su klimato krize. Tačiau norint optimaliai išnaudoti naudą žmonėms ir aplinkai, reikia atsižvelgti į etikos standartus ir aiškias pagrindines sąlygas. Kelias į tvarų skaitmeninimą reikalauja ir politinių veiksmų, ir mokslinių tyrimų bei įmonių įsipareigojimo, kad būtų galima veiksmingai spręsti mūsų laukiančius iššūkius. Belieka tikėtis, kad PIK ataskaitos išvados ir diskusija apie atsakingą dirbtinio intelekto naudojimą bus išgirsti visoje visuomenėje.