ES susitarė dėl klimato kaitos tikslo iki 2040 m.: ar esame pasirengę pokyčiams?

ES susitarė dėl klimato kaitos tikslo iki 2040 m.: ar esame pasirengę pokyčiams?

Diskusijos apie klimato apsaugą Europos Sąjungoje patenka į kitą etapą. 2025 m. lapkričio 6 d. ES valstybės susitarė dėl naujo klimato tikslo 2040 m., kuris bus pagrindas būsimoms pastangoms mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Šis tikslas numato iki 2040 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 90 procentų, palyginti su 1990 m. lygiu, nors iki 2031 m. perkant klimato kreditus trečiosiose šalyse galima skaičiuoti iki 5 procentinių punktų, o tai reiškia, kad efektyvus ES emisijų sumažinimas būtų 85 procentai. Šio susitarimo pagrindas buvo padėtas prieš pat didžiąją pasaulinę klimato konferenciją, prasidėsiančią lapkričio 10 d. Brazilijoje, todėl ES patiria spaudimą aiškiai apibrėžti ir siekti savo tikslų. Nachrichtenleicht praneša, kad ES Komisija iš pradžių ragino imtis griežtesnių priemonių, tačiau jos sulaukė pasipriešinimo.

Pagrindinis susitarimo elementas – atidėtos naujos pastatų ir eismo taisyklės, kurios bus atidėtos metams. Be to, ES šalys neturėtų būti įpareigotos pačios pasiekti visų 90 proc. Vietoj to yra galimybė finansuoti klimato apsaugos projektus užsienyje, kurie gali apimti vėjo ir saulės energijos sistemų įrengimą bei miškų atsodinimo projektus tokiose šalyse kaip Afrika ar Azija. Tačiau aplinkosaugininkai išreiškė susirūpinimą, nes tokie projektai ne visada laikomi draugiškais aplinkai ir gali būti sunkiai patikrinami. Kita vertus, ES pramonė mano, kad nauji klimato tikslai yra pirmasis žingsnis siekiant pusiausvyros tarp aplinkos apsaugos ir ekonominių interesų.

Iššūkiai ir reakcijos

Susitarimas nebuvo pasiektas lengvabūdiškai, kai kurios ES šalys išreiškė susirūpinimą dėl didėjančių kuro ir šildymo sąnaudų, kurias gali sukelti nauji klimato tikslai. Šios diskusijos paskatino tam tikrą pritarimą susitarimui, tačiau ES nuomonės tebėra susiskaldusios. Kai kurios šalys, įskaitant Nyderlandus, Ispaniją ir Švediją, reikalauja ambicingesnių klimato tikslų ir siekia, kad trečiosios šalys gautų daugiau kreditų klimato kaitos srityje, kad būtų kompensuotas išmetamųjų teršalų kiekis. Derybos dar nebaigtos, nes ES Parlamentas taip pat turi pakomentuoti šį klimato tikslą 2040 m.

Prekyba taršos leidimais transporto ir statybos sektoriuose prasidės tik 2028 m., todėl šalys turės laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Sprendimai atspindi kompromisą, kuriame atsižvelgiama tiek į ekologinius, tiek į ekonominius iššūkius, kuriuos šiuo metu turi įveikti ES valstybės narės. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, dar reikia pamatyti, ar naujasis tikslas turės įtakos, ar ir toliau vyraus skepticizmas ir reikalavimai imtis ambicingesnių priemonių.

Vis dar įdomu, kaip įvairūs ES veikėjai prisitaikys prie šių naujų klimato tikslų. Viena aišku: spaudimas valstybėms narėms ir ypač Vokietijos politikams pasiekti ambicingų klimato tikslų iki 2040 m. yra didžiulis. Tagesschau apibendrina, kad vis dar bus iššūkių, susijusių su užsibrėžtų tikslų įgyvendinimu ir stebėjimu, kol visi žiūrėsime į Pasaulinės klimato konferencijos Brazilijoje rezultatus.