Moore'as kaip klimato taupytojas: kaip ūkininkai gali ūkininkauti neišmesdami CO2

Moore'as kaip klimato taupytojas: kaip ūkininkai gali ūkininkauti neišmesdami CO2

Durpynai yra ne tik žavios gamtos teritorijos, bet ir labai svarbūs kovos su klimato kaita dalyviai. Henningas Voigtas, valdantis ekologinį ūkį netoli Rytų Vokietijos pakrantės, tai pripažino nuo 1996 m. Jo 350 hektarų plote dažniausiai yra labai šlapios pievos, kuriose gausu pelkių augalų. Šie augalai turi galimybę kaupti CO2, tačiau tik nedaugelis ūkininkų tai žino ir naudojasi durpynų teikiamomis galimybėmis.

Vokietijoje tik 2% buvusių pelkynų yra beveik natūralios būklės, o tai, atsižvelgiant į vidutines pasaulio vertes, yra gana žema. Drenažo rodikliai taip pat nerimą keliantys aukšti. Maždaug 7 % Vokietijos žemės ūkio paskirties ploto yra buvę pelkynai, dėl kurių, remiantis DW pranešimais, išmetama beveik 40 % žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kasmet nusausinama beveik 500 000 hektarų durpynų, dėl to išsiskiria CO2 ir taip skatinamas visuotinis atšilimas.

Pakartotinis drėkinimas kaip raktas

Dalis sprendimo gali būti permirkę durpynai. Dauguma nusausintų durpynų yra Europoje, kur įvairiais projektais ir iniciatyvomis siekiama atkurti šias vertingas ekosistemas. Pats Voigt dalyvauja šioje srityje, be kita ko, bendradarbiaudamas su Otto-Versand, kuris nori naudoti pelkių augalus tvariai pakuoti.

Paludiculture, t. y. žemdirbystės pelkynuose, koncepcija vis dažniau aptariama kaip raktas į tvarų šių vietovių naudojimą. Nors tai nėra plačiai paplitusi, pirmieji projektai rodo daug žadančius metodus, naudojant pelkių augalus energijai gaminti arba statybinėms ir izoliacinėms medžiagoms gaminti. Paludi katalogas padeda aiškiai išvardinti paludikultūros srities prekes ir paslaugas.

Politinė parama ir skatinimas

Politika taip pat reikalinga siekiant skatinti durpynų drėkinimą. Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio pensijų bankas rengia naują finansavimo gairę, skirtą padėti ūkininkams ją įgyvendinti. 2021 metų federalinės valstijos susitarimas numato, kad iki 2050 metų visos pelkės turi būti tvarkomos kuo drėgnesnės.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos žemės ūkyje klausimas taip pat aptariamas tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, Danijoje planuojama nustatyti žemės ūkio išmetamų teršalų kainą, kad būtų sukurtos paskatos mažinti emisijas. Pasiūlymai apima fiksuotas vandens kultūros produktų pirkimo sutartis, taip pat daugiau laisvės ūkininkams eksperimentuoti su drėkinimu.

Apibendrinant: atgaivinti mauras – daug atsidavimo ir išradingumo reikalaujantis iššūkis. Tačiau yra daug būdų, kaip iš tikrųjų pakeisti klimato apsaugą.