Guterresas perspėja: 2030-aisiais gresia klimato krizė!

Guterresas perspėja: 2030-aisiais gresia klimato krizė!

Beleme (Brazilijoje) vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato JT vadovas António Guterresas pasiuntė aiškų ir skubų signalą: pasaulinei klimato politikai reikia skubiai pakeisti kursą. Remiantis n-tv pranešimais, Guterresas teigė, kad dabartinis pasaulinės temperatūros kilimas sukuria nerimą keliantį vaizdą. Tikimasi, kad 2025-ieji bus vieni karščiausių metų nuo pramonės revoliucijos. JT Generalinis Sekretorius apskaičiavo, kad Paryžiaus klimato susitarime nustatyta 1,5 laipsnio riba gali būti viršyta jau 2030-aisiais, o tai sukels pražūtingas bado, perkėlimo ir žmonių kančių pasekmes.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) taip pat perspėja, kad kiti metai gali būti antri ar treti šilčiausi per pastaruosius 150 metų, dar labiau pabrėžiant šių problemų aktualumą. Dabartinė pasaulinė temperatūra rodo nerimą keliančią tendenciją, kad atšilimas viršija du laipsnius Celsijaus, o CO2 emisijos ir toliau didėja, o dėl žmogaus veiklos kyla rekordinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Arkties ledo garavimas kelia nerimą, o jūros lygio kilimo tendencija nerodo stabilizavimosi ženklų.

Klimato politikos kritika

Guterresas ragina nedelsiant permąstyti: iki 2030 m. turi baigtis naujų anglimi kūrenamų elektrinių statyba ir naftos bei dujų projektų plėtra, taip pat pasaulinis miškų naikinimas. Brazilija, vadovaujama prezidento Luiz Inácio Lula da Silva, paskelbė, kad įves milijardinį fondą, skirtą atogrąžų miškams apsaugoti ir atogrąžų miškų statybai. „Ši konferencija yra tiesos COP“, – pabrėžia Lula, užsimindamas apie baisią situaciją, su kuria susidursime, jei nepakeisime savo būdų.

Tuo tarpu pasaulinė bendruomenė vienbalsiai susiduria su iššūkiu. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pabrėžia, kad Paryžiaus susitarimo konsensusas susilpnėjo, tačiau JK tebėra įsipareigojusi siekti savo nulinių tikslų. Kita vertus, Kinijos vicepremjeras Ding Xuexiang pabrėžia atsinaujinančios energijos plėtrą Kinijoje ir būtinybę sumažinti prekybos kliūtis ekologiškoms technologijoms. Tarp šių iššūkių pasaulis taip pat susiduria su bauginančia ekstremalių oro įvykių realybe. Pasaulio orų organizacija (WMO) praneša apie rimtus potvynius Afrikoje ir Azijoje, taip pat apie katastrofiškus miškų gaisrus Europoje ir JAV, kurie kelia didelę įtampą daugelio regionų socialinei ir ekonominei struktūrai.

Reikia skubių veiksmų

Atsižvelgiant į šį susirūpinimą, svarbu pripažinti, kad klimato kaita yra ne tik madingas žodis, bet ir tikra dabartinė ekologinė ir socialinė krizė. Jai būdingas spartus vidutinės temperatūros kilimas ir jį žymiai pagreitina žmogaus veikla, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas. Per pastaruosius 800 000 metų Žemė išgyveno įvairius šiltuosius ir šaltuosius periodus, tačiau dabartinė klimato kaita yra beprecedentė, neskaitant tokių elementų kaip saulės spinduliuotė ar albedas. Ši raida būdinga ne tik natūraliems svyravimams, bet ir žmogaus sukeltai įtakai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad pasaulinė bendruomenė yra kritiniame taške, kai reikia priimti svarbius sprendimus. Kaip sakoma: „Kažkas vyksta“. Jei norime įveikti pagrindinius klimato kaitos iššūkius, tai padarysime tik imdamiesi greitų ir koordinuotų veiksmų visais lygmenimis. Laikas dvejonėms baigėsi; Dabar reikia prisiimti atsakomybę ir veikti, kol dar ne vėlu.