COP30 klimato konferencija: dėmesys Brazilijai – gali išgelbėti pasaulį?

COP30 klimato konferencija: dėmesys Brazilijai – gali išgelbėti pasaulį?

Vos po kelių dienų atėjo laikas: JT klimato kaitos konferencija 2025 lapkričio 10–21 dienomis duris atvers Brazilijos Paros valstijos sostinėje Beleme. Atstovai iš 196 JT šalių, įskaitant daugybę mokslininkų, žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų, susitiks aptarti vis aktualesnę globalinio atšilimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų vartojimo problemą. Ši konferencija ypač reikšminga, nes, kaip COP30, ji žymi 30-ąjį susitikimą nuo pirmojo aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais Rio de Žaneire 1992 m., per kurį buvo pasirašyta Bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK). Nuo tada Amazone nutekėjo daug vandens, o dėl to sukeltų pokyčių klimato apsauga tampa dar svarbesnė.

Naujausi pranešimai rodo, kad vidutinė pasaulinė temperatūra 2024 metais jau buvo 1,6 laipsnio aukštesnė už ikipramoninį lygį. Todėl vienas pagrindinių konferencijos tikslų bus apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, kad būtų išvengta katastrofiškų pasekmių aplinkai ir žemės ūkiui. Šioje vietoje bus kalbama ne tik apie pastarųjų kelerių metų pažangą, bet ir apie paramą neturtingoms šalims, kurios ypač kenčia nuo klimato kaitos padarinių.

Pagrindinės COP30 diskusijų temos

Temų, kurios bus sprendžiamos per COP30, sąrašas yra ilgas. Pagrindinis dėmesys skiriamas Amazonės atogrąžų miškų apsaugai, vandenynų biologinės įvairovės skatinimui, su žvejyba susijusioms problemoms, moterų ir darbuotojų teisėms bei turizmo sektoriaus iššūkiams. Pasaulinis klimato streikas, kurį organizuoja „Penktadieniai ateičiai“, planuojamas lapkričio 14 d. ir tikrai pasiųs skubos žinią.

Šis dešimtmetis laikomas lemiamu klimato ateičiai, nes Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pabrėžė, kad iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis turi būti sumažintas per pusę, kad nebūtų viršyta 1,5 laipsnio riba. Viršijus šią ribą dideli žemės plotai gali tapti netinkami gyventi ir taip turėti rimtą poveikį pragyvenimui ir aplinkai.

Tarptautinės klimato politikos raidos apžvalga

JT konferencija Beleme nėra pirmoji tokio pobūdžio. Jis grįžta į Braziliją, kur prieš daugiau nei 30 metų Rio de Žaneire įvyko pirmasis klimato viršūnių susitikimas. Nuo to laiko buvo surengta daug mažiau sėkmingų konferencijų. Pavyzdžiui, dėl daugelio vėlesnių konferencijų teisinio pagrindo – Kioto protokolo – buvo susitarta 1997 m., tačiau įsipareigojo tik pramoninės šalys, o ne kylančios ekonomikos šalys. Ši nelygybė taip pat bus problema Belene, kai besivystančios šalys vėl pareikalaus daugiau finansinės paramos.

Pastaraisiais metais iššūkių tikrai padaugėjo. Konfliktai, tokie kaip Ukrainos karo ar korona pandemijos sukelti konfliktai, užtikrino, kad klimato lobių tikslai kartais būdavo nustumiami į antrą planą. Dėl prezidento Donaldo Trumpo pasitraukimo iš klimato apsaugos susitarimo ypač pateko JAV, kurių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas yra antras pasaulyje. Nepaisant viso to, daugelis JAV miestų rodo, kad yra įsipareigoję saugoti klimatą ir imasi priemonių išmetamiesiems teršalams mažinti.

Nepriklausomai nuo įvairių klausimų, kurie bus svarstomi, išlieka klausimas, ar po 2015 m. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais ir daugelio vėlesnių konferencijų valstybės ir toliau raišis batus dėl klimato apsaugos. Artimiausios vienuolika dienų Beleme parodys, kaip bus tęsiamas pasaulinis klimato apsaugos kursas.

Kiti pagrindiniai iššūkiai laikotarpiui po COP30 jau nustatyti. Kita klimato konferencija 2026 m. vyks Australijoje arba Turkijoje ir ten taip pat bus nustatytas planetos ateities kursas.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie savo pasirengimą Pasaulinei klimato konferencijai, apsilankykite: Vatsonas, dienos naujienos ir Greenpeace.