Nerimą keliantis klimato pavojus: ekspertai įspėja apie ekstremalias oro sąlygas!

Nerimą keliantis klimato pavojus: ekspertai įspėja apie ekstremalias oro sąlygas!

Visuotinis atšilimas nebėra tolima ateities problema, o slegianti realybė, kuri greitai ir nekontroliuojamai progresuoja. 2025 m. lapkričio 4 d. buvo išleistas atnaujintas šešių pirmaujančių klimato tyrimų ir komunikacijos organizacijų dokumentas apie klimatą, kuriame pateikiamos nerimą keliančios įžvalgos apie klimato kaitos pažangą. Šiame dokumente, kuris nuo 2020 m. reguliariai peržiūrimas, taip pat pirmą kartą pateikiami socialinių mokslų rezultatai ir ieškoma atsakymų į aktualius klausimus apie klimato kaitos priežastis ir pasekmes. Kaip praneša Klimafakten, 130 000 žmonių iš 125 šalių apklausos rodo, kad 89 proc.

Pastarieji metai rodo aiškią tendenciją: beveik penkis dešimtmečius kiekvieni metai buvo šiltesni nei XX amžiaus vidurkis, o dešimt šilčiausių metų buvo per pastarąjį dešimtmetį, o 2024-ieji buvo paskutiniai rekordiniai metai. Europa čia išsiskiria kaip sparčiausiai šylantis regionas, kaip rodo Copernicus klimato tarnyba. Be to, stebimas didėjantis ekstremalių oro sąlygų krūvis. Dabartiniais duomenimis, karščio bangų, sausrų ir stiprių liūčių labai daugėja.

Klimato kaita kaip žmogaus sukurtas reiškinys

Išsamios mokslinės ataskaitos patvirtina, kad žmogaus veikla yra pagrindinė klimato kaitos priežastis. TKKK Šeštoji vertinimo ataskaita (AR6), kurią sudaro kelios darbo grupės ir apie 10 000 puslapių, yra išsamesnė nei jos pirmtakė 2014 m. Joje klimato kaita apibūdinama kaip negrįžtama ir žmogaus sukelta. Pasaulinė paviršiaus temperatūra 2011–2020 m. buvo 1,1 °C virš 1850–1900 lygio. Tai dar vienas nerimą keliantis aspektas, nes, kaip pranešė Federalinė aplinkos agentūra, per pastarąjį dešimtmetį išaugo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač CO2, CH4 ir N2O.

Ypač nerimą kelia socialinė nelygybė, kurią didina klimato kaita. Turtingiausi 10 % namų ūkių išmeta 34–45 % pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai pabrėžia, kad į klimato politiką būtina įtraukti socialinį teisingumą. Numatomas jūros lygio kilimas iki 2100 m., 0,28–1,01 m, taip pat turės įtakos ne tik ekosistemoms, bet ir vandens bei energijos tiekimui, taip pat maisto saugumui.

Skubiai reikia imtis veiksmų

Dabartinis klimato politikos susitarimas neatitinka Paryžiaus susitarimo tikslų. Prognozės rodo, kad nesiimant skubių priemonių tikimybė iki 2100 m. viršyti 1,5°C ribą yra bent 50%. Scenarijai, kai išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, rodo, kad iki 2100 m. drastiškai atšils iki 3,2 °C, o tai kelia didelį pavojų.

Atsižvelgiant į šią sudėtingą situaciją, mokslininkai ir aplinkosaugos aktyvistai reikalauja ryžtingesnės politikos. Klimato faktų dokumente ir IPCC ataskaitose aiškiai pasakyta, kad nereikėtų abejoti esamomis klimato apsaugos priemonėmis, o reikia iš esmės pertvarkyti energetikos sistemą. Tvari visuomenė reikalauja investicijų į klimatui palankias technologijas ir infrastruktūrą, taip pat visapusišką prisitaikymo strategiją, kad būtų sumažintas vis labiau pastebimas klimato kaitos poveikis. Veiksmų poreikis aiškus: laikas žodžius paversti veiksmais.