Klimato kaita: Paryžiaus susitarimo 10 metų ir nerimą keliantys rezultatai!

Klimato kaita: Paryžiaus susitarimo 10 metų ir nerimą keliantys rezultatai!

2025 m. lapkričio 11 d. atsigręžiame į lemtingą dešimtmetį nuo įsigaliojimo. Paryžiaus susitarimas. 2015 m. JT klimato konferencijoje COP21 beveik 200 valstybių sutiko su šia įpareigojančia sutartimi, kad pasaulinis atšilimas būtų mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus, o geriausia – žemiau 1,5 laipsnio Celsijaus. Tačiau realybė blaivi.

Mokslininkai griežtai perspėja, kad einame viršyti 1,5 laipsnio ribą, o tai gali turėti „pražūtingų padarinių“. Per pastarąjį dešimtmetį išgyvenome šilčiausią dešimtmetį istorijoje, o 2024 m. laikomi karščiausiais metais. Nepaisant didėjančios atsinaujinančios energijos, kuri dabar sudaro 40 procentų pasaulio elektros energijos, augimas, pasaulinė temperatūra ir toliau kyla, nes šalys laikosi iškastinio kuro, o tai kelia nerimą keliantį anglies dvideginio išmetimo padidėjimą.

Klimato krizė ir jos padariniai

Statistika žiauri. Praėjusiais metais dėl didžiulio karščio visame pasaulyje buvo patirta maždaug 304 milijardų dolerių ekonominių nuostolių. Be to, kas minutę dėl kylančios temperatūros miršta vienas žmogus. Apskaičiuota, kad oro tarša, kurią daugiausia sukelia iškastinis kuras, kasmet nusineša 2,5 mln. 2023 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija pasiekė rekordinį 65 procentų lygį, viršijantį 1990 m. lygį, kurį paskatino staigus anglies, naftos ir dujų išmetimas – 53,2 gigatonos CO2 ekvivalento.

Atidžiau pažvelgus matyti, kad du trečdaliai šių išmetamų teršalų patenka tik iš aštuonių ekonomikų: Kinijos, JAV, ES, Indijos, Rusijos, Indonezijos, Brazilijos ir Japonijos. Tačiau vilčių teikia tai, kad tik ES ir Japonija sumažino metinį išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su 2023 m.

Atsinaujinančių energijos šaltinių augimas

Viena šviesi vieta yra pažanga atsinaujinančios energijos srityje. 2025 m. saulės ir vėjo energija pirmą kartą aplenks anglį elektros gamyboje. Kinija įspūdingai padidino saulės energijos pajėgumus, 2025 m. birželį pasiekusi daugiau nei vieną teravatą – dešimt kartų daugiau nei 2017 m. Elektromobilių dalis parduodant automobilius taip pat išaugo – nuo ​​maždaug 1 procento iki beveik 25 procentų per pastarąjį dešimtmetį.

Nepaisant to, didėjantis valstybės finansavimas iškastiniam kurui, kuris dabar išaugo iki 1,6 trilijono USD per metus, neprisideda prie teigiamų pokyčių. Ekspertai perspėja, kad dabartinių klimato apsaugos priemonių nepakanka ambicingiems Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti. Prognozės rodo, kad iki 2100 m. pasaulinis atšilimas gali siekti 2,1–3,9 laipsnio Celsijaus. Dėl to per metus gali atsirasti vidutiniškai 57 papildomos mirtinos karščio dienos.

Prieš artėjančią COP30 Brazilijoje ekspertai ir aktyvistai ragina paspartinti klimato kaitos tikslus ir išmetamųjų teršalų mažinimą. Situacija yra neatidėliotina ir reikalauja ryžtingų veiksmų, kad pasaulinė ekonomika būtų draugiška klimatui ir atitiktų Paryžiaus susitarimo reikalavimus.