Vyriausybė atšaukia elektroninio žibalo kvotą: kliūtis klimato apsaugai!

Vyriausybė atšaukia elektroninio žibalo kvotą: kliūtis klimato apsaugai!

Aviacijos pramonė jaučia pokyčių vėjus, ir tai ne tik naujų oro linijų ar skrydžių maršrutų atsiradimas. Greičiau kalbama apie pagrindinį dekarbonizacijos klausimą: kaip oro eismą padaryti palankesnį klimatui? Tačiau būtent šiuo svarbiu etapu federalinė vyriausybė nusprendė panaikinti esminį klimatui nekenksmingo žibalo, dar žinomo kaip „power-to-liquid“ (PtL), kvotos reikalavimą. Šios priemonės iš tikrųjų turėtų įsigalioti 2026 m. ir palaipsniui didėti iki 2030 m., o tai turėtų paskatinti rinką atgaivinti ir Vokietijoje panaudoti apie 200 000 tonų e-žibalo.

Tačiau dabar viskas sustojo: pradinis dviejų milijardų eurų planas naujų PtL sistemų statybai gerokai sumažintas iki 100 milijonų eurų. Tai gali ne tik pakenkti sparčiai veikiančios e-žibalo rinkos plėtrai Vokietijoje, bet ir trukdyti ilgalaikėms investicijoms į šią technologiją. Federalinė vyriausybė visiškai pašalino nacionalinę e-žibalo kvotą iš Federalinio immisijos kontrolės įstatymo (BImSchG), o tai kelia susirūpinimą daugeliui ekspertų, nes kelia grėsmę, kad aviacijos pramonė atsidurs nepalankioje konkurencinėje padėtyje, pavyzdžiui, [Focus].

Žingsnis atgal pereinant prie transporto?

Aplinkosaugos grupės sunerimusios ir lygina sprendimą su žingsniu atgal mažinant oro eismo išmetamą anglies dioksido kiekį. Jürgen Resch, Vokietijos aplinkosaugos pagalbos (DUH) federalinis generalinis direktorius, išreiškia susirūpinimą dėl PtL kvotos panaikinimo padarinių ir apibūdina tai kaip kliūtį elektroninio žibalo didinimui. Tiesą sakant, iš pradžių kvotoje buvo numatyta fiksuota elektros energijos degalų dalis aviacijoje, siekiant ilgainiui sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Ši priemonė būtų buvusi ypač svarbi, nes pagal ES gaires nuo 2030 m. aviacija turi naudoti ne mažiau kaip 1,2 % sintetinio žibalo, o iki 2050 m. – 35 %.

Dabartinės didelės e-žibalo gamybos sąnaudos ir griežti reglamentai iki šiol apsunkino ekonominį įgyvendinimą. Šiuo metu elektroninio kuro kaina yra maždaug keturis ar penkis kartus didesnė nei įprasto žibalo. Todėl ekspertai ragina bendradarbiauti tarptautiniu mastu, kad būtų skatinami ekonomiški gamybos procesai – nes be veikiančios rinkos struktūros klimatui nekenksmingų technologijų srityje pažanga bus nedidelė. Lygiagrečiai su šiomis diskusijomis taip pat diskutuojama apie vandenilio ir e. degalų kvotą kelių transportui, o tai sukelia papildomos painiavos.

Pasaulinis žvilgsnis į elektroninius degalus

Vertinant tarptautiniu lygiu, Vokietija atsilieka inovatyvių e-kuro projektų srityje. Europos šalys iš viso paskelbė apie daugiau nei 100 bandomųjų ir komercinių elektroninio kuro projektų, o visame pasaulyje planuojama įgyvendinti per 150 tokių projektų. Pabrėžiama, kad nepaisant iššūkių, e. degalai yra būtini siekiant sumažinti anglies dioksido kiekį, ypač oro ir jūrų transporte. Dėl gamybos ir atsinaujinančios energijos plėtros iki 2030 m. dėl technologinių patobulinimų sąnaudos gali labai sumažėti.

Kokie tolesni žingsniai? Aviacijos pramonė patiria spaudimą ieškoti greitesnių ir ekologiškesnių sprendimų, nes visuomenės nuomonė tampa vis jautresnė šiems klausimams. Lėktuvai ir kitos suinteresuotosios šalys turi išlikti budrūs, kad nebūtų palikti nuošalyje. Belieka laukti, kaip valdžia ras balansą tarp ekonominių interesų ir būtinų aplinkosaugos priemonių. Laikas yra esminis dalykas, o didelis „žaliojo skraidymo“ verslas turi būti sprendžiamas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad elektroninio žibalo kvotos panaikinimas kelia didelių iššūkių aviacijos pramonei. Kuo greičiau randamas sprendimas, tuo didesnė tikimybė, kad aviacija gali patirti tikrų, teigiamų pokyčių. Taigi diskusijos apie sintetinį kurą toli gražu nesibaigė, o artimiausi mėnesiai bus lemiami.