Aiwangeris perspėja: klimato politika gresia deindustrializuoti Vokietiją!
Bavarijos ekonomikos ministras Aiwangeris kritikuoja Vokietijos klimato politiką ir perspėja dėl deindustrializacijos šalyje.

Aiwangeris perspėja: klimato politika gresia deindustrializuoti Vokietiją!
Diskusijos apie klimato politiką Vokietijoje ir ES įgauna pagreitį. Bavarijos ekonomikos ministras Hubertas Aiwangeris dabar aiškiai pritarė Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų (DIHK) prezidento Peterio Adriano kritikai. Aiwangeris apibūdino Vokietijos klimato politiką kaip „viską žinančią“ ir pabrėžė, kad pramonė turi skubiai pakelti savo balsą, kad apsaugotų Vokietiją kaip pramonės vietą. Jis perspėja apie ideologinės klimato politikos padarinius, kurie kelia grėsmę ne tik automobilių pramonės augimui, bet ir konkurencingumui.
„Neigiamas mūsų ekonomikos, ypač automobilių pramonės, suvokimas kilo iš dyzelino skandalo“, – sakė Aiwangeris. Jis mato kritišką ryšį tarp klimato politikos ir politinio susiskaldymo šalyje. Anot jo, dabartinės priemonės kelia grėsmę, kad Vokietija neteks rinkos dalies, o kitos šalys, kurių aplinkosaugos standartai ne tokie griežti, gamins ir naudos.
Krizė automobilių pramonėje ir ES reglamentai
Vokietijos automobilių pramonė išgyvena gilią krizę, kuri paliečia ne tik nacionalinius interesus, bet ir kelia pavojų visos Europos ekonomikos konkurencingumui. Atsižvelgdama į tai, ES priėmė laipsnišką planą, reglamentuojantį naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio mažinimą. Griežtesni automobilių parko apribojimai įsigalios nuo 2025 m., o 93,6 g CO2/km vidutinis išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. sieks tik 49,5 g CO2/km. Automobilių gamintojai susiduria su dideliais iššūkiais, nes patiria spaudimą pritaikyti savo modelius prie naujų specifikacijų, o elektromobilių rinka stagnuoja.
Ši raida taip pat matoma Europos automobilių pramonės vidaus dokumentuose. Pasak įspėjamojo laiško, pramonė vargu ar gali paklusti būsimiems ES klimato taisyklių griežtinimams. Pramonei gresia galimos milijardinės baudos, jei bus viršytos nustatytos CO2 ribos. Dabartinė riba yra 115,1 g CO2/km ir ateinančiais metais bus toliau mažinama.
Pasekmės užimtumui
Padėtis gali turėti rimtų pasekmių darbo rinkai. Apskaičiuota, kad nesilaikant reikalavimų gali būti prarasta milijonai darbo vietų. Šiuo metu Vokietijoje automobilių gamyboje dirba apie tris milijonus žmonių, o visoje pramonėje – 13 milijonų. Šis matmuo aiškiai parodo, kiek pramonės nuotaikos yra susirūpinusios dėl būsimo reguliavimo griežtumo.
Ekonomikos ministras Robertas Habeckas taip pat pasisakė už ankstesnę CO2 laivyno ribų peržiūrą, tačiau pabrėžė, kad standartai neturėtų būti mažinami. Šios diskusijos rodo, kad sparčiai keičiasi mąstymas apie būtinus žingsnius klimato tikslams pasiekti ir ekonominei bazei užtikrinti. ES keliamiems reikalavimams priešinasi pramonės atstovai, kurie agituoja prieš visišką vidaus degimo variklių nutraukimą.
Laiko spaudimas ir gresiantys ekonominiai pavojai kelia klausimą, kaip Vokietija ir visa ES gali rasti pusiausvyrą. Iš esmės tai susiję ne tik su aplinkos ir klimato tikslais, bet ir su ekonominių rezultatų ir užimtumo išsaugojimu vis labiau globalėjančioje rinkoje.
Ateinantys keli mėnesiai bus labai svarbūs, nes politikos formuotojai spręs pramonės iššūkius ir skatins būtinus pokyčius. Balsai versle vis garsėja, Aiwanger ir Adrian juos išgirdo ir ragina laikytis pragmatiško požiūrio.