Karinės išlaidos sprogsta: klimato apsaugai gresia pavojus!

Karinės išlaidos sprogsta: klimato apsaugai gresia pavojus!

Diskusija apie Vokietijos karinių išlaidų padidinimą iki 5 procentų bendrojo vidaus produkto įsibėgėja. Šį sprendimą, kuris atims per 40 procentų federalinio biudžeto, aštriai kritikavo tokie ekspertai kaip Michaelas Mülleris, Vokietijos gamtos bičiulių federalinis pirmininkas. Dabartinės diskusijos apie politikos militarizavimą rodo, kad įvyko visuomenės nuomonės pokytis, kuris įvyko be plataus diskurso. Mülleris atkreipia dėmesį į tai, kad ideologija, kad taika gali būti pasiekta tik turint karinę jėgą, per pastaruosius du dešimtmečius išaugo ir ypač įvykiai, susiję su Ukrainos karu, gali būti vertinami kaip varomoji jėga. Kritikai skundžiasi, kad NATO ir ES dar nepateikė rimto taikos plano, kuris veda Europą į aklavietę taikos ir įtempimo atžvilgiu.

Pasikartojanti „pasiruošimo karui“ idėja, kuri vis labiau pripažįstama, prieštarauja klimato apsaugos iššūkiams. Galimos šios militarizacijos strategijos pasekmės kelia nerimą: ekspertai perspėja, kad karinių išlaidų didinimas gali kainuoti iki 300 mlrd. Šiame kontekste gali kilti pavojus aktyviai socialinei ir ekologinei transformacijai, kuri yra svarbiausia kovojant su klimato kaita, nepaisant žemės ir klimato sistemos apsaugos.

Klimato apsaugos ir išlaidų ginklams ryšys

Šiuo metu Kylio pasaulio ekonomikos instituto atliktame tyrime nagrinėjamas ryšys tarp investicijų į klimato apsaugą ir gynybos išlaidų Europoje. Analizėje nustatyta, kad už kiekvieną į naftą neinvestuotą eurą gynybai galima išleisti 37 centais mažiau. Bendraautorius Joschka Wanner pabrėžia, kad klimato apsaugos nesėkmės turi geopolitinių išlaidų, kurios dažnai ignoruojamos. Tai rodo aiškų saugumo ir klimato politikos konfliktą, kuris dažnai nėra pakankamai viešai aptariamas.

Kitas nerimą keliantis aspektas yra tai, kad karas prieš Ukrainą, iš dalies finansuojamas iš Rusijos naftos eksporto pajamų, yra glaudžiai susijęs su Europos naftos importu ir jo poveikiu naftos kainoms bei vyriausybės pajamoms. Tokios priemonės kaip CO2 kaina bent 60 eurų ar 37 procentų naftos mokestis galėtų ne tik apsaugoti klimatą, bet ir sumažinti išlaidas gynybai. Vengiant naftos, kasmet būtų galima sutaupyti iki 104 milijardų eurų gynybos išlaidų Europoje.

Pasaulinės karinių išlaidų tendencijos

Pastaraisiais metais pasaulinės karinės išlaidos sparčiai didėjo. „Scientists for Global Responsibility“ duomenimis, 2024 m. ši suma pasiekė 2,7 trilijonus dolerių – aukščiausią lygį nuo Šaltojo karo pabaigos. NATO taip pat planuoja toliau didinti pagrindines karines išlaidas, į savo rankas atiduodama apie 55 procentus pasaulinių karinių išlaidų. Šios išlaidos yra ne tik našta valstybės iždams, bet ir labai prisideda prie pasaulinio CO2 išmetimo; Apskaičiuota, kad kariuomenės išmetamas anglies pėdsakas sudaro apie 5,5 proc.

Mokslininkai perspėja, kad nuolat didėjančios karinės išlaidos gali kelti pavojų klimato tikslų, ypač Paryžiuje nustatyto 1,5 laipsnio tikslo, pasiekimui. Reikia skubiai imtis veiksmų siekiant peržiūrėti išlaidas ginklams ir daugiau dėmesio skirti taikiems sprendimams bei diplomatijai. Tai vienintelis būdas užtikrinti tvarią ir taikią ateitį, kuri taip pat atitiktų klimato kaitos iššūkius.

Apskritai pastebima nerimą kelianti tendencija, kuri kelia pavojų ne tik nacionaliniam ir Europos saugumui, bet ir visuomenės ekologinėms ambicijoms. Dabar turi būti nustatytas vienodas dialogas tarp saugumo ir klimato apsaugos.