Visuotinis atšilimas: 2025 m. bus treti karščiausi metai!

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

2026 m. Copernicus ataskaita rodo, kad 2025 m. buvo treti šilčiausi metai, kai pasaulinis atšilimas viršijo 1,5 laipsnio.

Der Copernicus-Bericht von 2026 zeigt, dass 2025 das drittwärmste Jahr seit Wetteraufzeichnungen war, mit globaler Erwärmung über 1,5 Grad.
2026 m. Copernicus ataskaita rodo, kad 2025 m. buvo treti šilčiausi metai, kai pasaulinis atšilimas viršijo 1,5 laipsnio.

Visuotinis atšilimas: 2025 m. bus treti karščiausi metai!

2025-ieji pateks į istoriją kaip treji šilčiausi metai istorijoje. Tai patvirtina ES klimato tarnyba „Copernicus“ savo naujausiais duomenimis, paskelbtais 2026 m. sausio 14 d. Bonoje. Vidutinė pasaulio temperatūra buvo 14,97 laipsnio Celsijaus, o tai tik šiek tiek žemiau rekordinių aukščiausių 2024 m. ir 2023 m. viršija šį atskaitos lygį. Klimato tarnyba nustatė, kad Žemėje trejus metus buvo vidutiniškai daugiau nei 1,5 laipsnio šilčiau nei priešindustriniais laikais.

Dėmesingi skaitytojai gali paklausti: kaip mokslininkai reaguoja į šiuos nerimą keliančius pokyčius? Šiame kontekste Copernicus klimato tarnybos direktorius Carlo Buontempo teigė, kad pasaulis turėtų pasiruošti neišvengiamam 1,5 laipsnio ribos viršijimui ir rimtoms jo pasekmėms. Ypač stebina tai, kad pirmą kartą pasaulinė temperatūra trejų metų vidurkiu nuo 2023 iki 2025 m. buvo daugiau nei 1,5 laipsnio aukštesnė už ikipramoninį lygį.

Klimato tendencijos ir įspėjimai

Ataskaita rodo, kad pastarieji vienuolika metų buvo šilčiausi per visą istoriją. Aukšta jūros paviršiaus temperatūra ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra ypač atsakingos už nepaprastą karštį. Šie pokyčiai taip pat siejami su El Niño oro reiškiniu, kurį kartu su kitais vandenyno kintamumo veiksniais sustiprino klimato kaita. Taip pat gali turėti įtakos aerozolių kiekio pokyčiai, mažas debesuotumas ir atmosferos cirkuliacijos svyravimai.

Svarbu pabrėžti, kad Paryžiaus klimato susitarime nustatyto 1,5 laipsnio tikslo viršijimas, nors ir kelia nerimą, nėra tiesioginis šio tikslo pažeidimas. Kad ši riba būtų laikoma tokia, ji turėtų būti viršyta ilguoju laikotarpiu, kelerius metus. Nepaisant to, mokslininkų vertinimas aiškus: iki šio dešimtmečio pabaigos tikimasi nuolatinio šios Paryžiaus susitarime nustatytos ribos viršijimo, o tai yra dešimtmečiu anksčiau, nei manyta iš pradžių.

Apibendrinant galima pasakyti, kad dabartiniai duomenys ir analizė atskleidžia nerimą keliančią tendenciją. Atrodo, kad pasaulis sparčiai juda link nustatytos temperatūros ribos, o ilgalaikio atšilimo pasekmės gali būti rimtos. Žvelgiant į ateitį, būtinybė spręsti klimato kaitos iššūkius tampa vis aktualesnė.