G20 viršūnių susitikimas: mokslininkai ragina imtis skubių veiksmų prieš klimato kaitą
G20 mokslo akademijos pateiks rekomendacijas, kaip sušvelninti klimato kaitą viršūnių susitikime Johanesburge 2025 m. lapkričio 6 d.

G20 viršūnių susitikimas: mokslininkai ragina imtis skubių veiksmų prieš klimato kaitą
2025 m. lapkričio 22 ir 23 d. Johanesburge, Pietų Afrikoje, artėjantis G20 viršūnių susitikimas vis labiau artėja. Atsižvelgiant į tai, G20 šalių mokslo akademijos, įskaitant Leopoldiną, parengė išsamų pareiškimą, kuriame sprendžiami klimato kaitos iššūkiai ir pasaulinis jos poveikis žmonių gerovei. Straipsnyje „Klimato kaita ir gerovė“ suformuluotos svarbios rekomendacijos, kaip sumažinti neigiamas klimato kaitos pasekmes sveikatos, ekologijos ir technologijų srityse. Pagrindinės temos: drastiškas CO2 emisijų mažinimas ir neatidėliotinas integruoto „One Health“ metodo taikymas.
Pareiškime ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamų grupių, kurias klimato kaita labiausiai paveikia, poreikiams. Akivaizdu, kad norint rasti veiksmingų sprendimų, sveikatos, aplinkos ir technologijų klausimai turi žengti kartu. „One Health“ požiūris, susiejantis žmonių, gyvūnų, augalų ir ekosistemų sveikatą, išryškėja. Tam reikalingas tarpsektorinis ir tarpdisciplininis bendradarbiavimas, o Federalinė žemės ūkio, maisto ir žemės ūkio ministerija (BMLEH) yra šios iniciatyvos varomoji jėga. Siekiama skatinti sveikatą ir saugą visose gyvenimo srityse ir pertvarkyti žemės ūkio ir maisto sistemas, kad jos taptų tvaresnės. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vietinių grupių poreikius, kad jų žinias būtų galima integruoti į sprendimų metodus.
Rekomendacijos įgyvendinimui
Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos apima įvairias priemones. Tai apima vandens ir oro kokybės stebėjimą, taip pat išankstinio įspėjimo sistemų ir apsaugos nuo nelaimių planų kūrimą. Be to, pabrėžiamas tvaraus žemės, vandens ir energijos išteklių valdymo poreikis. Vietos maisto sistemų stiprinimas ir natūralių ekosistemų atkūrimas taip pat yra diskusijų centre.
Vienos sveikatos metodas taip pat taikomas kovojant su gyvūnų ir augalų infekcinėmis ligomis bei kenkėjais. Prevencinės priemonės nuo zoonozinių infekcijų ir naujų kenksmingų organizmų patekimo yra būtinos siekiant apsaugoti sveikatos sistemas įvairiose šalyse. Tai ypač svarbu, nes COVID-19 pandemija padidino visuomenės informuotumą apie ryšį tarp mūsų ekosistemų ir žmonių sveikatos.
Klimato kaita ir jos iššūkiai
Pati klimato kaita yra neatidėliotinas mūsų laikų iššūkis. Ekspertai perspėja, kad dabartinis atšilimas, kurį sukelia žmogaus veikla ir didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, sparčiai progresuoja. Ši plėtra gali turėti didelį poveikį aplinkai ir socialiniam poveikiui. Terminas „klimato krizė“ dažnai vartojamas apibūdinti šių problemų, kurios turi įtakos ne tik mūsų aplinkai, bet ir žmonių gyvenimo kokybei, didybei.
Tarptautinė bendruomenė susiduria su iššūkiu rasti efektyvius ir tvarius sprendimus, kurie būtų draugiški aplinkai ir socialiai teisingi. Mokslo akademijų rekomendacijos yra svarbus žingsnis šia kryptimi ir aiškiai parodo, kad visi turime susitelkti, kad sustabdytume visuotinį atšilimą ir užtikrintume gyvenimo kokybę ateities kartoms.
Visą pareiškimą galima rasti Leopoldina svetainėje anglų ir vokiečių kalbomis, jame pateikiamos išsamios įžvalgos apie skubiai reikalingas kovos su klimato kaita priemones.