ES aplinkos politika 2026 m.: griovimas, o ne atkūrimas gamtos apsaugai!

ES aplinkos politika 2026 m.: griovimas, o ne atkūrimas gamtos apsaugai!

Europos Sąjungos politiniame kraštovaizdyje laukia jaudinantys, bet ir nerimą keliantys laikai. Dabartinė 2026 m. metinė perspektyva rodo, kad esame etape, kai rimtai rizikuojama mūsų aplinkos ir pragyvenimo šaltinių apsauga. Straipsnis pagal DNR aiškiai parodo, kad tikriausiai nebus naujo ES aplinkos apsaugos įstatymo ir kad gali būti panaikinti esami standartai.

Ateinančiais metais ES Komisija patirs vis didesnį spaudimą iš Parlamento ir Tarybos. Dėl šio spaudimo gali susilpnėti svarbūs aplinkos ir sveikatos apsaugos standartai. Manfredas Weberis, Europos liaudies partijos lyderis, turi didelę įtaką teisės aktams ir kariauja kultūrinį karą prieš aplinkosaugos iniciatyvas. Politinė situacija Briuselyje pasižymi mažiau pažangiomis jėgomis, o tai nebūtinai nuteikia optimistiškai.

Svarbūs teisės aktų pasiūlymai ir iššūkiai

Pažvelgus į 2026 m. teisės aktų pasiūlymus matyti, kad laukiama nerimą keliančių sprendimų. Tai apima galimą reikalavimų, taikomų tiekimo grandinėms be miško kirtimo, susilpnėjimą. Naujų gamtos apsaugos įstatymų taip pat nematyti, nors fone kuriama vieninga gamtos apsaugos paskolų sistema. Kritikai taip pat gali būti nukreipti į esamus aplinkos apsaugos įstatymus, tokius kaip Buveinių direktyva ir ES Paukščių direktyva.

Diskusijos apie 2040 m. klimato tikslą ir vadinamojo „Fit for 90 paketo“ poreikį verda pačiame įkarštyje. Be to, bus atidėta prekyba pastatų ir transporto taršos leidimais (ETS II), o planuojamas vidaus degimo variklių uždraudimas – ant slenksčio. Teisės aktas „Integruota atsparumo klimato kaitai sistema“ paskelbtas be privalomų reikalavimų valstybėms narėms, todėl sunku įgyvendinti skubiai reikalingas kovos su klimato krize priemones.

Ilgas kelias į aplinkos apsaugą

Nepaisant šių iššūkių, yra ir teigiamų požiūrių į ataskaitą. Garsiai europa.eu ES galioja vieni aukščiausių aplinkosaugos standartų pasaulyje. Šia tiksline politika siekiama apsaugoti, išsaugoti ir gerinti gamtos kapitalą. Pasisakoma už nuolatinį perėjimą prie tausiai išteklius naudojančios, aplinką tausojančios ir mažai CO2 išskiriančios ekonomikos.

Be to, ES yra įsipareigojusi saugoti nykstančias rūšis ir gamtines teritorijas bei užtikrinti švarų geriamąjį vandenį ir švarų maudyklų vandenį. Tai puikiai dera su vizija, kurioje atsižvelgiama į aplinkos ir ekonominius aspektus ir kuria naujoviškos verslo bei naujos darbo galimybės. Ekologinis augimas laikomas pagrindiniu tvaraus ES ekonomikos augimo veiksniu.

Apibendrinant, belieka pasakyti: kelias į aplinkos apsaugą ilgas ir akmenuotas. Tačiau net jei politinės sąlygos yra sudėtingos, raginimas kovoti už gamtą, klimatą ir aplinkos apsaugą išlieka svarbesnis nei bet kada. Būsimieji įvykiai turės lemiamos reikšmės, kaip galime nukreipti tvarią ateitį.