G20 ir COP30: Johanesburge spaudžiami skolų krizės ir klimato tikslai!

G20 ir COP30: Johanesburge spaudžiami skolų krizės ir klimato tikslai!

2025 m. G20 viršūnių susitikimas Johanesburge ir COP30 Beleme neseniai vyko geopolitiškai įtemptoje aplinkoje. Abu įvykiai pasižymėjo dideliu nesutarimu tarp didžiųjų valstybių, kurios skeptiškai žiūri į reformas, o naftos valstybės atkakliai gina iškastinį kurą. Visų pirma, per G20 viršūnių susitikimą, kuris buvo pirmasis Afrikos žemėje Johanesburge, buvo suformuotos koalicijos, kurios sprendė neatidėliotinus skolos, klimato tikslų ir integracinio vystymosi klausimus. Pietų Afrika, kaip priimančioji šalis, paskelbė ataskaitą, kurioje rekomendavo naujos skolų restruktūrizavimo iniciatyvos ir Afrikos šalių skolininkų klubo poreikį bei ragindavo skaidrų skolų sprendimo mechanizmą.

G20 aukščiausiojo lygio susitikime buvo pripažinti nacionalinės skolos iššūkiai, ypač daugeliui Afrikos šalių, tačiau galutiniame komunikate nebuvo imtasi jokių konkrečių priemonių skolų mažinimo sistemai pagerinti. Šis neatitikimas tarp skolų krizės skubumo ir politinių veiksmų sukėlė kritiką. „Germanwatch“ kritikuoja, kad viršūnių susitikimas neatsiuntė lauktų signalų pasauliniam teisingumui ir kad neatidėliotini klausimai nebuvo pakankamai sprendžiami. Nepaisant didėjančios nelygybės pripažinimo, trūko konkrečių įsipareigojimų apmokestinti itin turtingus žmones, o tai skatina raginimus sukurti teisingesnę pasaulinę finansinę tvarką.

Klimato tikslai ir tvari plėtra

COP30 aukščiausiojo lygio susitikime Beleme, kuriame dalyvavo daugiau nei 90 šalių, buvo patvirtintas laipsniško iškastinio kuro atsisakymo veiksmų planas, tačiau daugelis ambicingų veiksmų planų rezultatuose nebuvo paminėti. Vietoj to COP30 sprendimų pakete pagrindinis dėmesys buvo skiriamas prisitaikymo finansavimo padidinimui iki 2035 m. patrigubinti ir čiabuvių tautų teisių pripažinimui. Tačiau paaiškėjo, kad finansiniai ištekliai prisitaikymui finansuoti yra nepakankami. Kritikai reikalauja papildomų išteklių, kurie turėtų būti prieinami atleidžiant skolas ir apmokestinant mokesčius pagal principą „teršėjas moka“.

„Germanwatch“ pabrėžia, kad be privalomų veiksmų, skirtų kovai su pasauline nelygybe, būtina pažanga bus dar sunkesnė. Nors Vokietija ir valstybių koalicija nori siekti iškastinio kuro mažinimo veiksmų plano, nesugebėjimas labai įsiskolinusioms valstybėms greitai sumažinti skolą išlieka pagrindine problema. Būtinybė įdiegti veiksmingas priemones šioms šalims remti yra skubesnė nei bet kada anksčiau.

Perspektyva ir būtinos priemonės

Abiejuose viršūnių susitikimuose susiformavusios norinčiųjų koalicijos rodo, kad skolininkų balsai šviečia. Nepaisant to, išvadų pavertimas konkrečiais veiksmais tebėra vienas didžiausių iššūkių. Daugiašališkumas didėja, o ambicingos idėjos dažnai kuriamos už JTBKKK ribų. Nepaisant to, JTBKKK vykdomasis sekretorius ragina negrįžtamai pereiti prie mažo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo pasaulio.

Apibendrinant galima pasakyti, kad tiek G20 viršūnių susitikime, tiek COP30 buvo sprendžiami svarbūs klausimai, tačiau jų rekomendacijų įgyvendinimas ir sąžiningos pasaulinės finansinės tvarkos sukūrimas turi likti darbotvarkėje. Šalims daromas vis didesnis spaudimas imtis tvirtų žingsnių siekiant įveikti skolų krizės ir klimato krizės iššūkius. Kelias į priekį reikalauja ir ryžto, ir bendradarbiavimo tarptautiniu lygiu.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie skolas, klimatą ir geopolitiką, skaitykite pranešimus iš Böll fondas, Saulėta pusė ir vokiškas laikrodis.