COP30 Brazilijoje: Europos klimato tikslai krizėje!

COP30 Brazilijoje: Europos klimato tikslai krizėje!

Spaudžiamas pasaulinių iššūkių, pasaulis renkasi į 30-ąją Pasaulio klimato konferenciją COP30 Brazilijoje, kuri šiomis dienomis kelia ažiotažą. [ZDF] praneša, kad konferencija gali nustatyti lemiamą kursą tarptautinės klimato apsaugos srityje, kol geopolitinė struktūra greitai keičiasi. Tradiciniai klimato politikos veikėjai, tokie kaip JAV ir Europa, vis labiau praranda įtaką ir susiduria su naujais iššūkiais.

JAV vadovaujant Joe Bidenui, kuri pradėjo milijardinę klimato apsaugos iniciatyvų finansavimo programą, vidiniai ženklai rodo pokyčius. Tačiau išlieka Trumpo administracijos šešėlis, kuri atsitraukė nuo veiksmų klimato srityje ir pašalino termino „klimato kaita“ matomumą iš oficialių dokumentų. Dėl to nerimą keliantis nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų kovoti su klimato kaita erozija.

Europos vaidmuo klimato apsaugos srityje

Padėtis Europoje yra ne mažiau sudėtinga. Pasak [Inžinieriaus], aplink žaliąjį kursą, kurį vis dažniau atakuoja konservatyvios jėgos ES Parlamente, tvyro vidinė įtampa. Tai, be kita ko, išreiškiama raginimais didinti pramonei nemokamas taršos teises. Ypač Vokietija ir Prancūzija nori atidėti pagrindinių klimato tikslų įgyvendinimą – tai žingsnis gali pakenkti žemyno klimato politikai.

COP30 ES valstybės reikalaus ambicingai iki 2040 m. 90 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, nors tai bus tik iš dalies paremta tarptautiniais susitarimais. Du trečdaliai Paryžiaus susitarimą pasirašiusių šalių, įskaitant ES, praleido terminą iki 2035 m. pateikti naujus nacionalinius klimato įnašus (NDC). Šios nesėkmės kelia klausimų dėl pažangos, kurią Niklasas Höhne'as iš Naujojo klimato instituto mato, tačiau mano, kad jis yra silpnas oficialių įsipareigojimų suvokime.

Pasaulinės perspektyvos ir iššūkiai

Tuo metu, kai JAV vis labiau traukiasi iš klimato apsaugos, klimato politika vis labiau atsiduria saugumo politikos dėmesio centre. Federalinis užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pabrėžia šios politinės dimensijos, kaip būtinos diplomatinės priemonės, svarbą. Jis taip pat pabrėžia būtinybę išlaikyti Vokietijos konkurencingumą ir technologinę lyderystę, kad iki 2045 m. būtų pasiektas neutralumas klimatui.

Kita vertus, Kinija prisistato kaip reikšminga žaidėja atsinaujinančios energijos srityje. Daugiau nei 80 % rinkoje esančių saulės elementų ir 75 % baterijų jau yra iš Kinijos, o tai Europos automobilių įmonėms kelia realių konkurencinių iššūkių. Fotoelektros ir vėjo energijos plėtra ir toliau skatinama, o tai daro įtaką pasauliniams technologiniams pokyčiams ir mūsų pačių ekonominiams ambicijoms.

COP30 derybininkai Belene ir tarptautiniu mastu vertina kaip galimybę suformuluoti naujus privalomus įsipareigojimus. Nors išreiškiama pažangos viltis – ypač Arturas Runge-Metzgeris ir Carolinas Friedemannas – išlieka pavojus, kad ekonominiai interesai įsikiš į diskusiją dėl klimato lėtėjimo.

Apskritai dabartinė tarptautinės klimato apsaugos dinamika rodo, kad visos šalys raginamos prisiimti atsakomybę ir tęsti dialogą dėl būtinų priemonių. Šurmulis dėl klimato tikslų, įgyvendinimo ir technologinių naujovių tebėra įdomus, belieka pamatyti, ar ir kaip bus pasirūpinta ateities kartomis.