Klimato krizė kelia pavojų taikai: Vokietijos kariuomenė tvirtai sutelkta!

Klimato krizė kelia pavojų taikai: Vokietijos kariuomenė tvirtai sutelkta!

Klimato krizė nebėra tolimas grėsmės scenarijus, bet yra neatidėliotina realybė, kelianti grėsmę saugumui visame pasaulyje iki tol nežinomu mastu. Gamtos bičiulių teigimu, akivaizdu, kad didėjantis silpnų ir trapių valstybių skaičius ne tik lemia socialinį susiskaldymą, bet ir aršias skirstymo kovą bei galimus konfliktus. Klimato apsaugos nesėkmė nepalieka nieko aiškumo: pavojus, kad pasaulis ateityje pateks į klimato karus, yra pernelyg realus.

Karinės išlaidos Vokietijoje šiuo metu siekia penkis procentus bendrojo vidaus produkto, o tai atitinka 220 milijardų eurų. Prognozės rodo, kad šios išlaidos per kelerius metus gali išaugti iki maždaug 250 milijardų eurų. Ironiška, kad šios lėšos mobilizuojamos tuo metu, kai geopolitiką vis labiau formuoja su klimatu susijusios grėsmės. Tirpstant amžinajam įšalui arba didėjant stichinėms nelaimėms, klimato krizės pasekmės geografiškai pasiskirsto neteisingai, todėl didėja smurtinių konfliktų tarp turtingų ir sunkiai nukentėjusių regionų tikimybė.

Klimato kaita kaip karinė dilema

Kitas nerimą keliantis dalykas yra tai, kad pats karinis sektorius yra vienas didžiausių CO₂ išmetimo šaltinių. Remiantis skaičiavimais, kariuomenė išmeta apie 5,5 procento visų pasaulinių CO₂ emisijų. Klimato ir saugumo tyrinėtojas Hansas Holzingeris pabrėžia, kad karinės ataskaitos apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją daugiausia kenčia nuo slaptumo. Pavyzdžiui, 2021 m. NATO išmetė beveik 200 milijonų tonų CO₂, o iki dešimtmečio pabaigos šis skaičius gali išaugti iki beveik 300 milijonų tonų kasmet.

Kadangi ginklų projektai ir karinio bendradarbiavimo susitarimai ir toliau tampa vis svarbesni, tai dažnai daroma aplinkos sąskaita. ES gynybos suverenumo planai, kurių biudžetas yra 800 milijardų eurų, vien tik galėtų sukurti apie 150 milijonų tonų CO₂. Tai atitinka Nyderlandų metinį išmetamųjų teršalų kiekį arba bendrą Austrijos, Airijos ir Suomijos emisiją.

Išteklių paskirstymas ir būsimi konfliktai

Nevienodas klimato kaitos poveikio pasiskirstymas prisideda prie nemažos rizikos, kad padaugės vidinių konfliktų. Mažiau atsparūs regionai, ypač Afrikoje, yra ypač pavojingi. Klimato kaita kelia grėsmę 1,6 milijardo Afrikos žmonių pragyvenimui – grupei, kuri išmeta tik keturis procentus viso pasaulio CO₂ išmetimo. Tačiau šie dinamiški pokyčiai sukuria įtampą ir pabėgėlių judėjimus, kurie daro įtaką saugumui ne tik nukentėjusiose šalyse, bet ir tokiose pagrindinėse ekonominėse šalyse kaip Vokietija.

Miuncheno saugumo konferencijos darbotvarkėje jau keletą metų buvo įtrauktas klimato kaitos klausimas, todėl tai rodo didėjančią klimato pokyčių geopolitinę svarbą. Kai 80 procentų JT taikos palaikymo darbuotojų yra dislokuoti šalyse, kurias smarkiai paveikė klimato kaita, glaudus klimato veiksmų ir pasaulinio saugumo ryšys tampa vis aiškesnis. Norint sėkmingai įgyvendinti humanitarines ir saugumo programas, būtina rasti integruotas priemones šiems iššūkiams spręsti.

Pasaulyje, kuriam būdingos nuolatinės krizės, aišku viena: stipri klimato ir konfliktų sąveika turi lemiamos įtakos tarptautinei politikai. Saugumo ir klimato politikos persvarstymas yra būtinas norint suderinti taiką ir tvarumą, kaip taikliai apibūdina aplinkos istorikė Verena Winiwarter: „Nėra taikos be tvarumo. Nėra tvarumo be taikos“. Tačiau kelias ten yra pilnas kliūčių ir reikalauja pasaulinių pastangų bei geresnio išteklių valdymo.