Vokietija užsitikrina 60 milijonų eurų klimato fondams Brazilijoje!

Vokietija užsitikrina 60 milijonų eurų klimato fondams Brazilijoje!

Klimato kaita tapo didžiausiu mūsų laikų iššūkiu ir tarptautinė bendruomenė turi veikti. 2025 m. lapkričio 17 d. Belene, Brazilijoje, vykusioje JT klimato konferencijoje COP30 federalinis aplinkos ministras Carstenas Schneideris paskelbė aiškų žingsnį šia kryptimi. Vokietija skiria 60 milijonų eurų Prisitaikymo fondui, kurio tikslas – padėti besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Ši parama yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią badui, skurdui ir migracijai, savo kalboje įsiterpė Schneideris, pabrėždamas nerimą keliančius įvykius nukentėjusiose šalyse.

Prisitaikymo fondas, nuo pat jo įkūrimo 2007 m., yra tarptautinio klimato finansavimo pagrindas, jau sutelkė įspūdingą 1,4 mlrd. USD maždaug 200 projektų 108 šalyse. Iki šiol šios iniciatyvos pasinaudojo daugiau nei 50 milijonų žmonių. Ypač svarbu, kad fondo lėšos būtų naudojamos priemonėms, kurios geriau apsaugo pakrančių teritorijas nuo ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip potvyniai ar sausros. Atsiliepimai apie fondo ankstesnius rezultatus buvo nepaprastai teigiami, ir Schneider pakartojo, kad Vokietija išlieka didžiausia fondo donore.

Iššūkiai ir pokyčiai

Vienas iš pagrindinių Schneider iššūkių yra klimato kaitos sukeltų ekstremalių oro reiškinių dažnis. Mokslininkai taip pat perspėja apie pavojingų infekcinių ligų, susijusių su visuotiniu atšilimu, plitimą. Norint tinkamai įveikti šiuos iššūkius, reikia ne tik finansinių išteklių, bet ir naujoviškų metodų, tokių kaip ankstyvojo įspėjimo sistemos ir klimatui atsparūs auginimo metodai.

Kitas dalykas, kurį pabrėžė Schneideris, yra Vokietijos įsipareigojimas iki 2035 m. kasmet besivystančioms šalims skirti 300 mlrd. USD. Šis įsipareigojimas rodo ilgalaikį įsipareigojimą remti labiausiai pažeidžiamas pasaulio šalis. Nepaisant to, yra kritikos: tokios organizacijos kaip „Germanwatch“ pažymėjo, kad 2025 m. adaptacijos fondui šiuo metu planuojama skirti tik 133 mln. USD – tai yra mažiau nei pusė numatytos minimalios 300 mln.

Žvilgsnis į ateitį

Derybos Beleme yra labai svarbios, nes jos apibrėžia būsimų tarptautinių veiksmų klimato srityje kryptį. Nors Vokietija pranešė, kad nori toliau veikti kaip pasaulinė klimato apsaugos veikėja, tik kelios šalys, pavyzdžiui, Belgija, Ispanija ir Švedija, pažadėjo papildomų lėšų. Kancleris Friedrichas Merzas taip pat paskelbė apie nemenką sumą Brazilijos įsteigtam atogrąžų miškų fondui, kuriuo siekiama apdovanoti šalis už miškų išsaugojimą ir nubausti už miškų naikinimą.

Konferencija vyks iki lapkričio 21 d., joje susirinks delegatai iš daugiau nei 190 šalių aptarti pagrindinius klausimus, tokius kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas ir neturtingesnių šalių finansavimas.

Kelias ilgas ir daug klausimų lieka neatsakytų. Tačiau Vokietijos įsipareigojimas aiškiai parodo, kad atėjo laikas imtis veiksmų pažaboti klimato kaitą ir suburti pasaulinę bendruomenę.