Klimato kaita: ar netrukus Brėmenui reikės šilumos apsaugos strategijos?

Klimato kaita: ar netrukus Brėmenui reikės šilumos apsaugos strategijos?

Klimato kaita nesibaigia mūsų namuose, o jos įtaka tampa vis ryškesnė Brėmene ir Bremerhavene. Nors Pasaulinėje klimato konferencijoje Brazilijoje šiuo metu kuriami sprendimai, dabartiniai pokyčiai vietoje praneša apie didėjančius iššūkius. Ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip smarkus lietus ir ekstremalus vasaros karštis, daugėja, o klimato apsauga daugelyje šalių prarado populiarumą. Europos Sąjungoje klimato tikslai netgi buvo sumažinti, o tai kelia klausimų dėl ateities.

Brėmeno plieno gamykla nustojo pereiti prie žaliojo plieno, o tai gali padidinti susirūpinimą dėl regioninės pramonės. Tomas Jungas, Alfredo Wegenerio instituto Bremerhavene klimato tyrėjas, stebi įvykius ir prognozuoja 2050 m. Jis tikisi, kad pasaulinis atšilimas bus maždaug dviem laipsniais, palyginti su šiandieninėmis vertėmis, o tai, žinoma, taip pat turės didelės įtakos Brėmenui.

Orų prognozės Brėmenui

Iki 2050 m. Brėmenas susiduria su tolesniais iššūkiais. Temperatūra čia padidės maždaug 10 % daugiau nei Brėmerhavene, o tai ypač nulems Šiaurės jūros artumas. Dabartinis perspėjimas dėl karščio rodo, kad temperatūra bus apie 32 laipsnius – iki klimato kaitos ji būtų buvusi tik apie 30 laipsnių. Jungas perspėja, kad karščio bangos gali siekti iki 35 laipsnių dėl tiesioginės klimato kaitos. Tai atitinka penkių laipsnių padidėjimą, palyginti su priešindustriniais laikais.

Dar viena problema – horizonte: sniego tikimybė 2050 m. žiemą taip pat sumažės, nors esant stipriam rytų vėjui retkarčiais vis dar galimi sniego įvykiai. Šiltesnis oras priverčia jį sugerti daugiau vandens iš žemės, todėl stiprės liūtys. Be to, žiemos mėnesiais Šiaurės Vokietijoje gali padidėti audrų aktyvumas, nors tikslus klimato įtakos vėjui ir audroms mastas yra ne toks aiškiai nuspėjamas.

Jūros lygio kilimas ir ateities perspektyvos

Ypač nerimą kelia numatomas jūros lygio kilimas. Iki XXI amžiaus pabaigos šis skaičius gali padidėti maždaug vienu metru be atsakomųjų priemonių. Blogiausiu atveju net kyla pavojus pakilti iki dviejų metrų, o tai labai priklauso nuo ledo sluoksnių tirpimo Grenlandijoje ir Antarktidoje. Šie pokyčiai turi įtakos ne tik gamtai, bet ir nukentėjusių regionų žmonių gyvenimo būdui.

Klimato kaita nebėra tik teorinė koncepcija, o realybė, kuri tiesiogiai veikia mus visus. Belieka laukti, kokias priemones gali paskatinti tarptautinė bendruomenė ir kaip vietos politikai reaguos į šias didėjančias problemas. Skubiai reikia sprendimų, kaip sušvelninti poveikį ir užtikrinti tvarią ateities plėtrą.