Suche
Mein Konto
Medžioklė keičiasi: kaip Badenas-Viurtembergas sujungia laukinę gamtą ir gamtos apsaugą
Baden-Württemberg diskutuoja apie medžioklės vaidmenį klimato ir gamtos išsaugojime. Medžiotojai ir kritikai nušviečia savo perspektyvas.
Medžioklė keičiasi: kaip Badenas-Viurtembergas sujungia laukinę gamtą ir gamtos apsaugą
Diskusija apie medžioklę Badene-Viurtemberge įgauna naujų dimensijų. Šiuo metu šioje šalyje yra apie 51 000 medžiotojų, kurie į mišką eina ne vien dėl medžioklės priežasčių. Kaip praneša tagesschau.de, domėjimasis gamtosaugos ir klimato kaitos augimu kyla dėl apsaugos ir klimato kaitos licencijų. Pasikeitė medžiotojo įvaizdis; Šiandien jie save laiko pusiausvyros tarp žvėrienos ir miško sergėtojais.
Tačiau medžioklė taip pat yra kritiškai stebima. Ne kartą kritikuojama, kad ji pasenusi ir ne kiekvienas medžiotojas turi pakankamai įgūdžių prisiimti atsakomybę už laukinių gyvūnų populiaciją. Dabartinė medžioklė Valdkirche, kurioje 140 medžiotojų planuoja nužudyti 40 gyvūnų, kelia klausimą, ar taip mūsų laikais reikėtų spręsti perteklinį gyventojų skaičių. Žvilgsnis į novatoriškus sprendimus čia galėtų padėti.
Medžioklė kaip gamtosaugos dalis
Medžiotojas ir miškų mokslininkas Aleksandras Heldas savo pastabose pabrėžia, kad medžioklė turi ne tik ekonominį aspektą, bet ir lemiamą indėlį į gamtos išsaugojimą. Baden-Viurtembergo Medžioklės ir laukinės gamtos valdymo įstatymas (JWMG) siekia suderinti socialinius, ekonominius ir ekologinius interesus su laukinių gyvūnų populiacijomis. Laukiniai gyvūnai, tokie kaip barsukai, meškėnai ir lapės, vis dažniau aptinkami miestuose, kur populiacija dažnai yra dešimt kartų didesnė nei kaimo miškuose.
Siekdami sušvelninti konfliktus tarp žmonių ir laukinių gyvūnų, miesto medžiotojai, tokie kaip Frankas Beutelspacheris, imasi veiksmų, statydami spąstus ir imdamiesi atgrasymo priemonių. Ypač Štutgarte Dachsburgas daro didelę žalą, o tai rodo, kad gamtos ir žmonių sąveika ne visada vyksta sklandžiai.
Ginčas dėl zonų, kuriose draudžiama medžioti
Dar viena karšta diskusijų tema – zonų, kuriose draudžiama medžioti, plėtra, kurią galima pastebėti Švarcvaldo nacionaliniame parke, kuriame nuo 2019 m. medžioti nebeleidžiama. Gyvūnų valdytojai praneša, kad šioje zonoje gyventojų pertekliaus nėra, tačiau tai mažai ramina vietos gyventojus. Jie bijo žalos, kurią gali padaryti auganti gyvūnų populiacija. Jie atranda, kad medžiai nacionaliniame parke atauga net ir be medžioklės, o tuo pačiu keičiasi miškas.
Į diskusiją įsijungia ir gyvūnų teisių organizacija PETA, kuri tvirtina, kad medžioklės tikslai nesuderinami su gamtos tausojimu. Ji pasisako už kastraciją kaip alternatyvų metodą laukinių gyvūnų populiacijoms reguliuoti. Todėl, norint formuoti žmonių ir gamtos santykius, reikalingos koordinuotos priemonės ir informacijos sklaida.
Apibendrinant galima pasakyti, kad medžioklė Badene-Viurtemberge išlieka sudėtinga problema. Sunku rasti pusiausvyrą tarp tradicijų ir šiuolaikinių gamtosaugos reikalavimų. Bus įdomu pamatyti, kaip ateinančiais metais vystysis teisinė ir socialinė aplinka medžioklei ir elgesiui su laukiniais gyvūnais.